„1 + 1 = 3“ tikslo link verslo ir viešojo sektoriaus partnerystėje

„1 + 1 = 3“ tikslo link verslo ir viešojo sektoriaus partnerystėje
spa
28
2021

Rengiantis 5-ąjai Muitinės praktikų konferencijai Jonas Sakalauskas, APB „AAA Law“ partneris, advokatas ir vienos iš konferencijos dalių moderatorius kviečia pamėginti rasti atsakymą į klausimą: „Ko reiktų, kad verslo ir viešojo sektoriaus santykyje pasiektume... 1 + 1 = 3 rezultato? Sulaužyti matematikos dėsnį ar bendradarbiauti?“. 

Riboti ištekliai negali užkirsti kelio pasitikėjimo kūrimui

Tiek versle, tiek viešajame sektoriuje turime ribotus išteklius, kurių reikia pasiekti nustatytų tikslų ir sukurti vertę. Bendradarbiavimas viešajame sektoriuje yra sudėtingas procesas, nes reikalauja atsakomybės ir rizikos prisėmimo, kontrolės, bet tuo pačiu ir svarbiausio elemento – pasitikėjimo. Šis principas galioja tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje, pasitikėjimo svarbą pabrėžia ir tarptautinės organizacijos.

PMO jau 2010 m. Tarptautinės muitinės dienos proga akcentavo muitinės ir verslo bendradarbiavimo svarbą ir naujos į verslą orientuotos politikos formavimo svarbą. PMO generalinis sekretorius Kunio Mikuriya pareiškė, kad muitinė negali veikti viena, neatsižvelgdama į savo partnerių interesus. Ji turi plėtoti konsultacijas, skatinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą bei mažinti kliūtis sklandžiam prekybos srautui, bendrai identifikuodama kliūtis ir siūlydama sprendimus.

Efektyvi ir į klientą orientuota muitinės politika padeda užtikrinti sklandžią tarptautinę prekybą. Tai kuria ir aplinką, kurioje verslas skatinamas ir mato naudos laikytis nustatytų reikalavimų, o čia jau galime matyti norimo rezultato „3“ ištakas.

Formalizuotas bendradarbiavimas nėra išeitis

Kalbant apie muitinės ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžius Lietuvoje, dar negalime pasigirti didele patirtimi ar įgyvendintų projektų apimtimi. Iki šiol pagrindinė bendradarbiavimo forma tarp Lietuvos muitinės ir kitų suinteresuotųjų šalių pasireiškė Muitinės konsultacinio komiteto veikla. Tačiau pernelyg formalizuotos formos gali mažinti tokių priemonių efektyvumą arba ilgainiui tai gali prarasti savo potencialą.

Iš vyriausybės politikos ir popandeminio laikotarpio atsigavimo plano irgi nematome naujų, modernių iniciatyvų muitinės veikloje. Dabartinės realijos skatina turimus resursus paskirti toms muitinės veiklos sritims, kurios labiau skirtos sienų ir valstybės ekonominio intereso apsaugai. Todėl naujovių įdiegimas, pažangių konsultavimo įrankių kūrimas vis dar lieka planuose. Kita vertus, naujos ekonominės ir politinės realijos skatina ieškoti konkurencinio pranašumo naujose rinkose ir efektyvumą čia galime pasiekti tik atsisakant klasikinio kontrolės-paklusimo santykio ir pereinant prie bendradarbiavimo.

Šių metų išmoktos pamokos: mažos vertės siuntų pokyčiai

Šiais metais turėjome pokytį, kuris palietė tiek muitinę, tiek tam tikrą verslo segmentą – pašto ir skubių siuntų bendroves. Nuo šių metų liepos 1 d. ES lygmeniu įsigaliojo importo PVM lengvatos panaikinimas mažos vertės siuntoms. Šis procesas kartu tapo vienas iš ženklesnių pokyčių pastaraisiais metais, kuris parodė muitinės ir verslo bendradarbiavimo poreikį ir įgalino šiuos du dalyvius apjungti jėgas.

Kuo šis pokytis buvo specifinis ir pamokantis? Pirma, tai vienas iš didesnių procesų, kuris palietė tiek muitinę, tiek tam tikro verslo segmento atstovus. Importo PVM lengvatos panaikinimas sukūrė poreikį padidinti muitinės kontrolės „katilą“ ir užtikrinti mokesčių surinkimą. Be to, šis procesas buvo susietas ir su muitinės technologiniu pokyčių – savarankiško smulkių siuntų deklaravimo platformos sukūrimu ir įdiegimu iki liepos 1 d. Taigi muitinė turėjo susidurti su eile iššūkių, tarp kurių - savarankiško deklaravimo sistemos (iMDAS) parengimu, pokyčio terminu, nuo kurio sistema turėjo pradėti veikti, parengti naujus teisės aktus ir pakeisti esamus, žmogiškųjų išteklių, skirtu šio pokyčio įgyvendinimui, stoka.

Tuo tarpu verslas turėjo savo iššūkių – pokyčiai palietė procesus nuo pasikeitusio siuntų skirstymo, naujų išmuitinimo procesų iki siuntos įteikimo gavėjui, vartotojų elgesio ir lūkesčių pokyčių. Kilo poreikis parengti savo IT sistemas smuklių siuntų automatiniam deklaravimui sistema-sistemai pagrindu, mokesčių apskaičiavimui, jų surinkimui bei komunikacijai tarp verslo naudojamų ir muitinės kuriamos naujos sistemos. Taip pat – pasirūpinti žmogiškaisiais ištekliais, kurie padėtų įgyvendinti pokyčius ir panaikinus importo PVM lengvatą užtikrinti sklandų mažaverčių siuntų deklaravimo procesą, parengti procesus savarankiškai deklaruojantiems vartotojams ir užtikrinti operatyvų siuntų perdavimą gavėjams, kad padidėjęs siuntų kiekis neužtvindytų sandėlių, o klientai nepatirtų siuntų pristatymo sulėtėjimo. Trečiųjų šalių mažaverčių siuntų kiekis yra didžiulis. Kaip skelbė Lietuvos paštas, per 2020 m. muitinei deklaracijai turėjo būti pateikta apie 37 tūkst. siuntų, t. y., tik 0,37 proc. nuo visų siuntų iš užsienio. Lietuvos pašto skaičiavimais, įsigaliojus naujajai tvarkai, deklaruotinų per metus siuntų skaičius iki 2022 m. gali išaugti iki 10 mln.

Bendradarbiauti mokėmės pandemijos kontekste

Ar buvome pilnai ir savalaikiai pasirengę artėjančiam liepos 1 d. pokyčiui? Kaip sklandžiai šis procesas vyko? Čia matyt kiekviena iš pokyčio dalyvių – muitinė ir verslo atstovai – gali turėti savo nuomonę ir patirtis. Pažiūrėkime į šį klausimą iš bendradarbiavimo pusės. Nors pokyčiui buvo pradėta rengtis 2020 m., tačiau dar šių metų pradžioje nebuvo inicijuota specialių muitinės ir verslo bendradarbiavimo formų, kurios būtų užtikrinusios operatyvesnį ir sklandesnį pokytį. Žinoma, turime nepamiršti ir kontekstą, kuriame vyko pasirengimas – pandemija. Taigi turėjome visus vienodai apsunkinančią situaciją, kuri gal net galėjo būti akstinu abu pokyčio dalyvius paskatinti imtis bendrų veiksmų dar anksčiau ar su didesniu entuziazmu.

Artėjant metų viduriui verslo pusėje kilo klausimai dėl muitinės rengiamos IT sistemos, programų specifikacijų, pasirengimo pokyčio įgyvendinimui, sistemos testavimo datos ir dienos „X“, kai nauja sistema turėjo būti paleista. Taigi kilo poreikis daug didesniam muitinės ir verslo bendradarbiavimui, kurį nenumaldomai skatino didžiausi „motyvatoriai“ – artėjantis liepos 1 d. terminas ir nežinia. Juk visi suprato, kad nepavykus iki nustatyto termino įdiegti sistemos ir tinkamai paleisti proceso – Lietuvos tarptautinė prekyba susidurtų su tokio masto problema, kuri prilygtų Sueco kanalo blokavimo problemai.

Greiti sprendimai dėl dviejų asociacijų suremtų pečių

Ši situacija paskatino muitinę ir pašto, skubių siuntų sektoriaus bendrovės ir jas vienijančias asociacijas – Smulkių siuntų gabentojų asociaciją ir Muitinės praktikų asociaciją – suremti pečius ir pasirengti pokyčiui bendromis pastangomis. Manau, bendradarbiavimas nebūtų toks sėkmingas, jeigu ne pasirinktos naujos bendradarbiavimo priemonės. Operatyviam problemų identifikavimui ir sprendimų paieškai – muitinė sutiko su verslo siūlymais ir subūrė darbo grupę iš muitinės ir asociacijų narių; buvo organizuojami nuolatiniai pasitarimai, keičiamasi informacija bei siūlymais, ieškoma racionalesnių sprendimų, derinami teisės aktų pakeitimai. Manau, kad visa tai didele dalimi prisidėjo prie sėkmingo pokyčio įgyvendinimo.

Ar procesas galėjo įvykti geriau? Matyt, kad galėjo. Tačiau kiekviena bendrai išspręsta problema leidžia tobulėti ir atrasti naujų sprendimų, priemonių, atrasti dar geresnį santykį ir išmokti kažko naujo. Šioje situacijoje visos suinteresuotosios šalys – muitinė ir verslas – turėjo galimybę pamatyti bendradarbiavimo naudą ir suprasti, kad kiekvieno iš dalyvio vykdoma funkcija, galimas indėlis, turimos procesų žinios ir resursai turi didelės vertės bendro rezultato pasiekimui.

Ši situacija parodė, jog nėra tik, išimtinai, institucinio ar verslo intereso. Neatmeskim tikimybės, jog nebuvus bendradarbiavimo, Lietuva tikrai būtų patekusi į nepavydėtiną situaciją. Kas būtų nukentėjęs? Pagrindinis muitinės ir verslo klientas – visi mes. Taigi viešas ir privatus sektorius iš ties susaistytas tarpusavio priklausomybe.

Šiuo metu toliau tęsiasi muitinės ir asociacijų narių periodiniai susitikimai aptarti mažaverčių siuntų deklaravimo problemas. Ir visi tikimės, kad šis bendradarbiavimo modelis ir jo kokybė tik gerės, o šį formatą bus galima perkelti ir kitų klausimų sprendimui.

Šios patirtys tik patvirtina, kad tradicinis vadovavimo ir kontrolės modelis tarp muitinės ir verslo sukelia pasitikėjimo stoką, prieštaringus požiūrius ir nuomonių skirtumus. Todėl tai šiandieniniame pasaulyje duoda tik vieną atsakymą – valstybė ir privatus sektorius turi bendradarbiauti, nes vienas be kito negali. Dar geriau, jeigu bendradarbiavimas perauga į partnerystę. Taikant partnerystės elgesio modelį galima patobulinti bendradarbiavimo turinį ir jį papildyti tarpusavio atsakomybės kriterijumi už kiekvienos šalies siekiamus rezultatus.

Asociacijų efektyvumas pasiteisino abiem sektoriams

Aptariama situacija taip pat parodė asociacijų veiklos efektyvumą, užtikrinant tiek savo narių interesų įgyvendinimą, tiek paskatinant bendradarbiavimą su muitine remiantis profesiniu pagrindu ir interesu.

Taip pat tenka pripažinti, jog Lietuvoje, ar net Europoje, nėra daug galimybių įgyti žinių ar aptarti profesinių tendencijų muitų politikos ir procedūrų srityje. Todėl bendradarbiavimui ir dialogo užtikrinimui yra svarbu turėti tinkamą terpę. Galime pasidžiaugti, jog Lietuvos muitinė ir verslas pastaruosius porą metų sėkmingai bendradarbiauja informacijos apsikeitimo ir profesinio švietimo srityje.

Muitinės praktikų asociacijos organizuojamose periodinėse, vykstančiose du kartus per metus, konferencijose muitinė yra pagrindinis partneris. Tai leidžia asociacijos nariams ir suinteresuotiems asmenims pasiekti vieną iš bendrų tikslų – pasidalinti žiniomis, ir išgirsti poreikius atviroje profesinėje aplinkoje. Tikimės, jog ši partnerystės forma tik stiprės, gims naujos bendros muitinės ir Muitinės praktikų asociacijos iniciatyvos.

Manau, jog procesų pokyčiai ir nenuspėjama globali situacija ir toliau sąlygos muitinės poreikį naudotis privataus sektoriaus ištekliais, kad kokybiškai ir efektyviai įgyvendintų vyriausybės politikos tikslus. Kita vertus, privatus sektorius visada liks suinteresuotas institucijų turimais įgaliojimais, nuo kurių priklauso pokyčiai, bei informacijos ištekliais. Todėl partnerystės kontekste muitinė ir privatus sektorius turi bendrą tikslą, nors galimai ir sąlygotą skirtingų priežasčių – skatinti tarptautinę prekybą efektyviai paskirstant turimus resursus.