4-osios Muitinės praktikų konferencijos apžvalga

Geriausias būdas įtvirtinti žinias – kartojimas. Ypač tuomet, kai viena konferencijos diena tokia gausi žinių, kad, kaip vienas konferencijos dalyvis pajuokavo, „galvoje nebetelpa“. Tad kviečiame prisiminti birželio mėnesį vykusioje 4-oje Muitinės praktikų konferencijoje aptartas temas ir kai kuriuos jų aspektus.

Taip pat pateikiame nuorodas į konferencijos įrašus, kuriuos galima įsigyti (Muitinės praktikų asociacijos nariams prieiga nemokama, žr. narystės privalumai ir sąlygos) [1] bei po konferencijos kai kurių pranešėjų publikuotus straipsnius.

Atkreipiame dėmesį, kad Muitinės praktikų asociacija rengiasi 5-ąjai Muitinės praktikų konferencijai, kuri vyks š. m. gruodžio 2 d. Kaune ir internetu. Kviečiame siūlyti temas, kelti klausimus ir, žinoma, dalyvauti! Daugiau informacijos netrukus bus paskelbta www.lcpa.lt, kontaktai: info@lcpa.lt

MAŽAVERČIŲ SIUNTŲ DEKLARAVIMAS NUO LIEPOS 1 D. – PIRMOSIOS DALIES TEMA, VIDEO ĮRAŠAS

Pirmąją dalį pradėjo trijų asociacijų - Skubių siuntų gabentojų, Transporto inovacijų ir Muitinės praktikų - atstovės Lina Petronienė, Rugilė Andziukevičiūtė ir Milda Stravinskė, pasidalindamos mintimis apie tai, kas, rengiantis pokyčiams, galėjo būti atliekama geriau. Dauguma pastebėjimų išsakyti dėl elektroninių sistemų: buvo vėluojama parengti IT specifikacijas ir jos buvo dažnai keičiamos; buvo nepakankamas verslo įtraukimas į muitinės IT sistemų kūrimo procesą bei į procedūrų peržiūrėjimą ir naujovių diegimą; elektroninis deklaravimas galėjo startuoti gerokai anksčiau nei importo lengvatos panaikinimas, taip leidžiant verslui tinkamai adaptuotis, ir pasiruošti lengvatos panaikinimui ir t.t.

Pabrėžta, kad būtinas platesnis valstybinių institucijų požiūris, įvertinant, ką Lietuva gali laimėti dėl didėjančių prekybos srautų per Lietuvą. Asociacijų atstovės, apžvelgdamos konferencijoje išsakytas mintis, parengė straipsnį „Mažaverčių siuntų deklaravimo pokyčiai ir bendradarbiavimo su muitine perspektyvos“.

Muitinės departamento atstovas Justas Dukavičius apžvelgė, kaip fiziniai asmenys patys, nesinaudodami muitinės tarpininko pagalba, galės deklaruoti siuntas, kurias sudarančių prekių muitinė vertė yra ne didesnė kaip 1000 eurų, o jų masė bruto yra ne didesnė kaip 1000 kg [2].

Šią dalį užbaigė Dainora Rinkevičienė, MB Two Wheels Empire bendraįkūrėja, kuri pasidalino patirtimi, kaip elektroninę prekybą elektriniais dviračiais ir jų dalimis vykdanti įmonė, kurios 50 proc. pardavimų vyko būtent Jungtinėje Karalystėje, rengėsi Brexit ir kas padėjo pasirengti. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad buvo ir išlieka svarbūs Jungtinės Karalystės reguliarūs mokymai verslui, operatyvūs atsakymai į klausimus bei siekis kuo labiau supaprastinti procedūras, kaip pavyzdį pranešėja pateikė EORI kodo gavimą, kuris buvo nesudėtingas Jungtinėje Karalystėje ir truko tik keletą valandų, o Lietuvoje buvo susidurta su sunkumais.

SANDORIŲ KAINODARA IR MUITINĖ VERTĖ – ANTROJI DALIS, VIDEO ĮRAŠAS

Muitinės departamento atstovė Jovita Mikšienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sandorių kainodara tarptautinėms bendrovėms yra svarbi labiau nei bet kada, nes auga tarptautinių bendrovių skaičius ir vis daugiau vykdoma tarptautinių sandorių tarp susijusių asmenų, t.y. tarp pagrindinės ir pavaldžios bendrovės arba tarp kelių pavaldžių bendrovių, įsikūrusių skirtingose šalyse. Tokie sandoriai sudaro didelę pasaulinės prekybos dalį, o kaina, kurią sumokėjo susijusios bendrovės viena kitai, turi tiesioginę įtaką muitinės vertės nustatymui. Pranešėja apžvelgė, kas yra sandorių kainodara, kokie yra galimi muitinės veiksmai dėl sandorių kainodaros patikslinimų, teisinis pagrindas ir teismų praktika.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Vaidė Riškutė atkreipė dėmesį, kad prekių vertės nustatymas mokestiniais ir muitinės tikslais turi tiek skirtumų, tiek panašumų. Svarbiausia, kad prekių vertė abiem šiais tikslais būtų nustatyta tokia, kokia būtų tarp nesusijusių asmenų (vadinamas „ištiestosios rankos principas“). Pranešėja apžvelgė kontroliuojamų sandorių dokumentavimo reikalavimus, kaip VMI identifikuoja rizikas ir kokias priemones taiko, kaip atliekamas kontroliuojamo sandorio vertinimas, kokie taikomi kainodaros metodai, ir daugiau aspektų.

APB WALLESS advokatė Monika Bielskienė pateikė praktinį pavyzdį, kaip vienas savininkas įsteigia įmones skirtingose šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje gaminami traktoriai, Baltarusijoje – varikliai. Kadangi savininkas abiejų įmonių tas pats, derybos dėl kainų nevyksta ir, įvertinus rinkos kainą, nustatoma variklių kaina 5000 Eur. Rengiant kontroliuojamo sandorio dokumentaciją paaiškėja, kad vadovaujantis ištiestosios rankos principu kaina gali būti 4000 Eur. Ar gali įmonė šiuo pagrindu koreguoti jau importuotų variklių kainas ir susigrąžinti sumokėtus mokesčius? Atsakydama į klausimą, pranešėja atkreipė dėmesį į proceso sudėtingumą bei institucijų tikslų skirtingumą: muitinė suinteresuota, kad kaina nebūtų sumažinta, nes importo mokesčių dydis daugeliu atveju priklauso nuo prekių muitinės vertės, o  VMI – kad kaina nebūtų padidinta, nes tokiu būdu didėja įmonės sąnaudos ir mažiau sumokama pelno mokesčio. Taip pat apžvelgta, kaip šie skirtingi tikslai yra derinami.

Diskusijos viešnia UAB "Thermo Fisher Scientific Baltics" atstovė Aušra Bieliūnienė iškėlė klausimą, ar tikrai kasmet turi būti renkama kiekvienos siuntos dokumentacija ir iš naujo nurodomi duomenys muitinės vertės tikslinimui, kai dauguma informacijos jau yra institucijų sistemose ir gali būti naudojama šiuo tikslu.

FITOSANITARINIAI IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI BREXIT ŠVIESOJE – TREČIOJI DALIS

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovė Vilma Mikelaitienė apžvelgė fitosanitarinius importuojamos ar vežamos tranzitu augalinės produkcijos kontrolės reikalavimus ir eksporto reikalavimus į Jungtinę Karalystę (po BREXIT). Pranešėja pabrėžė medinės pakavimo medžiagos (MPM), kuria gali plisti kenksmingieji organizmai, kontrolės svarbą.

Šia tema pranešėja taip pat parengė straipsnį „Kodėl svarbu kontroliuoti medinę pakavimo medžiagą?“, apžvelgdama keletą įvykių ir jų pasekmes. Pavyzdžiui, 2014 m. Vokietijoje pirmą kartą nustatytas Anoplophora glabripennis židinys, tačiau dar ir šiandien šalis kovoja su šiuo kenkėju bandydama iš jo gniaužtų atsikovoti teritorijas. Kenksmingieji organizmai nesirenka – parkai, privatūs sodai, nuosavas kiemas su išpuoselėta augalija ar miškas. Patekę į šalį ir esant tinkamoms sąlygoms kenkėjai plinta labai greitai ir juos išnaikinti be galo sudėtinga. Kovojant su jau esamais kenkėjais patiriama didelė ekonominė, emocinė žala, nes išpjaunami ir sunaikinami visi medžiai, kurie yra užkrėsti, nepaisant kur jie auga ir kokią vertę turi.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jolita Mačiulytė apžvelgė tarnybos atliekamą kontrolę eksporto atveju, atkreipė dėmesį į prekybos su Jungtine Karalyste ypatumus, kad JK nesinaudoja TRACES ir yra nustačius pereinamuosius laikotarpius reikalavimų taikymui (papildomi reikalavimai įsigalios š. m. spalio 10 d. ir 2022.01.01). Taip pat aptarė importo naujoves – šiemet patvirtintas naujas veterinarinių sertifikatų formas, pabrėždama, kad senoji forma nustos galioti š.m. spalio mėn. Pranešėja ypatingą dėmesį skyrė pasikeitusiai ir didelį šurmulį sukėlusiai sudėtinių produktų (žmonių maistui skirtų produktų, kurių sudėtyje yra perdirbtų gyvūninių ir augalinių produktų, pvz. picos, tortai, majonezas) kontrolei. Baigdama pranešimą, pakvietė teikti tarnybai klausimus, o po konferencijos suteikė papildomą informaciją straipsnyje „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: atsakymai į užklausas ir jų svarba verslui“.

KETVIRTOJI DALIS – TENDENCIJOS PAŽEIDIMŲ IR KITOSE SRITYSE, VIDEO ĮRAŠAS

Muitinės departamento atstovė Ingrida Beliokienė skaitė pranešimą tarifinių kvotų tema, apžvelgė teisinį reguliavimą, tarifinių kvotų administravimą muitinėje ir kai kurių populiarių kvotų taikymo ypatumus, pavyzdžiui, dėl gana sudėtingo reglamentavimo pastaruosius trejus metus daug klausimų verslui keliančių  plieno produktams taikomų kvotų. Po konferencijos pranešėja taip pat pasidalino žiniomis straipsniuose: „Tarifinės pirmumo kvotos – kas žinotina verslui“ ir „Plieno produktų tarifinių kvotų taikymo ypatumai“. Pranešėjos rekomendacija importuotojams: nuolat ir kruopščiai sekti Lietuvos ir Europos Komisijos interneto svetainėse skelbiamą ir kasdien atnaujinamą aktualią informaciją apie tarifines kvotas, nes kai kurioms plieno produktų kategorijoms taikomos tarifinės kvotos išnaudojamos pirmąją jų taikymo dieną.

Advokatas Dr. Gediminas Valantiejus savo pranešime apžvelgė, kaip naujausioje teismų praktikoje apibrėžiamos deklaranto atsakomybės ribos, t.y., kas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už muitų teisės aktų pažeidimus [3]. Apibendrindamas pranešėjas pažymėjo, kad deklaracijoje pateikti netikslūs duomenys savaime neturėtų būti laikomi tinkamu pagrindu administracinės atsakomybės atsiradimui, bei, kad būtent muitinei tenka pareiga nustatyti, kaip šie netikslumai atsirado, ar jų nelėmė trečiųjų asmenų pateikta klaidinga informacija, kurios pats deklarantas neturi galimybės patikrinti.

APB „AAA Law“ advokatas Jonas Sakalauskas skaitė pranešimą apie importo rizikas ir pažymėjo, kad įsigyjant prekes trečiosiose šalyse rūpinamasi jų kaina, kokybe, transportavimu, tačiau neretai pamirštama įvertinti importo rizikas, pavyzdžiui, susijusias su prekių kilme ir antidempingo muitais. Pranešėjas pristatė tikrą situaciją ir ją sprendžiant išmoktas pamokas.

--------------------

[1] Konferencijos įrašas: https://www.customsclearance.net/lt/learning-paths/4-toji-muitines-praktiku-konferencija-2021-06-17

[2] Norintys pagilinti žinias šia tema papildomai gali išklausyti po konferencijos parengtą video mokymą „Smulkių siuntų savarankiškas deklaravimas“: https://www.customsclearance.net/lt/courses/smulkiu-siuntu-savarankiskas-deklaravimas

[3] Dr. Gediminas Valantiejus yra parengęs išsamų mokymą apie administracinę atsakomybę „Administracinė atsakomybė už muitų teisės aktų pažeidimus“: https://www.customsclearance.net/lt/learning-paths/administracine-atsakomybe-uz-muitu-teises-aktu-pazeidimus-2