Keletas verslui aktualių akcentų iš 6-osios Muitinės praktikų konferencijos

Š.m. birželio 2 d. vykusioje 6-oje Muitinės praktikų konferencijoje pabrėžta muitinės svarba karo Ukrainoje situacijoje, verslui kylantys iššūkiai ir muitinės profesionalų vaidmuo padedant įmonių vadovybėms priimti strateginius sprendimus ir užtikrinant atitiktį bei su tuo susiję atsakomybės klausimai. Kviečiame susipažinti, apie ką kalbėta ir kas akcentuota kai kuriuose pranešimuose. Beje, jau galite pasižymėti sekančios konferencijos datą: gruodžio 8 d. Vilniuje ir internetu (informacija bus paskelbta www.lcpa.lt svetainėje).

„Kintanti ES teisinė aplinka: kaip specialistai ribojimus paverčia galimybėmis?“, Christophe Pereira, muitų ir tiekimo grandinės vadovas, La Poste Groupe, Prancūzija

2021 m. pradėti taikyti svarbūs nauji teisės aktai. Būtent jiems Christophe skyrė dėmesį, akcentuodamas, kaip jie įtakojo verslo strategiją muitinės srityje. 

Elektroninės prekybos plėtra nuo 2000-ųjų pradžios iš esmės pakeitė tarptautinę aplinką. Muitinė neliko nuošalyje. Christophe teigimu, siekdamos įveikti elektroninės prekybos iššūkius, įvairių šalių muitinės sutelkė dėmesį į šiuos tikslus:

• sauga ir saugumas
• mokesčiai.

ES jau įgyvendino naują tarptautinę saugumo, taip pat mokesčių ir muitų teisinę sistemą, kuri apima:

• saugą ir saugumą, tam naudojant importo kontrolės sistemą 2 (angl. Import Control System 2);
• ūkio subjektų įpareigojimą elektroniniu būdu deklaruoti visas įvežamas mažavertes siuntas, įskaitant tas, kurių kaina mažesnė nei 150 €;
• PVM elektroninės prekybos paketą, įpareigojantį vartotojus mokėti PVM už visas importuojamas prekes, nepaisant jų vertės;
• embargą ir sankcionuotus asmenis, įpareigojant ūkio subjektus sukurti sistemą, leidžiančią užkirsti kelią sandoriams su sankcionuojamomis įmonėmis, asmenimis ir šalimis; siekdami laikytis šių taisyklių, ūkio subjektai turi sukurti naują IT architektūrą.

Visa tai reiškė didžiulius pokyčius logistikos operatorių veikloje. Christophe išskyrė, jo nuomone, svarbiausius:

• logistikos operatorių galimybė intensyviau naudoti elektroninius pranešimus muitinės tikslais (daugiausia elektroniniam deklaravimui);
• duomenų trūkumo arba žemos kokybės duomenų pasekmės - gali užtrukti muitinės formalumai, tai taip pat žala logistikos operatoriaus  įvaizdžiui.

Dėl naujų taisyklių pasikeitė muitinės ekspertų vaidmuo. Christophe nuomone, muitinės ekspertai jau keletą metų vaidino esminį vaidmenį, kad būtų užtikrintas naujų reikalavimų išpildymas. Be to, būtent jie rūpinasi naujų strategijų įgyvendinimu ir keičia apribojimus galimybėmis. Muitinės ekspertai turi numatyti kaip vystysis e-komercija, stebėti, kokios naujos tendencijos atsiranda tarp e-pardavėjų ir e-pirkėjų, ir kokius visa tai lemia iššūkius prekėms kertant sienas. Jie taip pat turi suprasti naujas importo schemas ir užmegzti glaudesnius ryšius su suinteresuotosiomis šalimis tiekimo grandinėje. Muitinės ekspertams turėtų būti suteikta galimybė naudoti naujas technologijas (dirbtinis intelektas, blokų grandinė).

Svarbu suprasti, kad muitinės ekspertas padeda aukščiausiai vadovybei priimti teisingus sprendimus.

„Atsakomybė muitinės teisėje – kas nustatyta Sąjungos muitinės kodekse?“, dr. Talke Ovie, advokatė, HARNISCHMACHER LÖER WENSING Rechtsanwälte PartG mbB, Vokietija

Sąjungos muitinės kodekse (SMK) nurodyta daug asmenų, susijusių su muitinės veikla. Tarp jų yra ūkio subjektas, procedūros vykdytojas, siuntėjas, savininkas, operatorius ir kiti. Atitinkamai šie subjektai turi pareigų muitinei (skolos muitinei sumokėjimas, prekių pateikimas, muitinės deklaracijos pateikimas ir kt.) pagal muitinės teisės aktus. Tačiau kartais tos pareigos nėra aiškiai susietos su už jų vykdymą atsakingais asmenimis. Kitaip tariant, SMK (pavyzdžiui, 15, 170 ir kiti straipsniai) įpareigoja visus susijusius asmenis. Todėl kyla klausimai:

• Kas iš tikrųjų yra atsakingas už tam tikrų prievolių įvykdymą?
• Kas konkrečiai ir ką turi padaryti, kad būtų laikomasi muitų teisės nuostatų?

SMK neatsako į šiuos klausimus. Taip pat SMK nieko nenurodo dėl to, kaip turi būti sprendžiami teisės pažeidimo atvejai.

Tai reiškia, kad kiekvienu atskiru atveju kiekvienas asmuo ir ūkio subjektas, kuris yra tiekimo grandinės dalis, turi pats išsiaiškinti savo konkrečias pareigas ir atsakomybę.

„Darbo ir sutarčių teisė taikant atsakomybę už muitų teisės aktų pažeidimus Lietuvoje“, dr. Gediminas Valantiejus, advokatas, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių mokslų kolegijos lektorius, Muitinės praktikų asociacijos narys

Teisinės atsakomybės taikymas už muitų teisės aktų pažeidimus neapsiriboja tik administracine ar baudžiamąja atsakomybe arba mokestinėmis (ekonominėmis) sankcijomis (pvz. baudų, delspinigių apskaičiavimu). Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių narių, atsakomybė už pažeidimus muitų teisės srityje yra įtvirtinta ir privatinės teisės normomis, t. y. darbo bei civilinėje (sutarčių teisėje). Atsižvelgiant į tai, pristatyme apžvelgta:

• kokia tvarka už pareigų, susijusių su muitinės formalumais, netinkamą vykdymą atsako konkretūs įmonių darbuotojai (savo darbdaviui) ir
• kaip atsakomybės taikymą įtakoja asmenų tarpusavyje sudarytos sutartys (muitų teisinių santykių srityje), t. y. sutartys tiek su muitine, tiek ir tarp privačių asmenų (verslo subjektų, pvz. sutartys su atstovavimo muitinėje paslaugas teikiančiomis įmonėmis).

Pranešime akcentuota, kad naujasis, nuo 2016 m. įsigaliojęs LR darbo kodeksas, išplėtė galimybę taikyti darbuotojams visišką materialinę atsakomybę ir reikalauti visiško (pilna apimtimi) žalos atlyginimo už jų netinkamą darbo pareigų vykdymą, įtraukiant ir pareigas, susijusias su muitinės formalumais. Kita vertus, Lietuvoje besiformuojanti teismų praktika patvirtina, jog iš atsakingų darbuotojų priteisiamas žalos dydis paprastai yra mažinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip darbuotojo turtinė padėtis, kaltės forma, kitos žalos padarymo aplinkybės.

Be to, remiantis aktualia teismų praktika, ne visi nuostoliai (žala) dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų, susijusių su muitine ir muitinės formalumais gali būti priteisiami, kadangi turi būti nustatomas ir jų priežastinis ryšys su darbdavio patirtomis išlaidomis šioje srityje. Galiausiai, svarbu pažymėti, jog teismai ne kartą yra išaiškinę tai, jog pačių įmonių vadovai už žalą padarytą savo veiksmais (neveikimu) įmonei atsako ne pagal LR darbo kodekso reikalavimus, o civiline tvarka, kas iš esmės sudaro prielaidas priteisti iš jų didesnes žalos sumas.

Kiek tai susiję su sutarčių teisės reikšme atsakomybei už muitų teisės aktų pažeidimus, besiformuojančioje teismų praktikoje (Lietuvoje) galima išskirti kelis svarbius aspektus. Akcentuotina, jog skirtingai yra vertinamos privačių asmenų tarpusavyje sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo muitinės formalumų srityje ir privačių asmenų su muitine sudaromos sutartys (pvz. dėl muitinės sandėlių aptarnavimo ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2021 m. yra pradėjęs formuoti praktiką, jog privačių asmenų sutartys su muitine nėra civilinės sutartys, jų pagrindu susiklosto viešosios teisės santykiai, todėl dėl jų pažeidimo gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat teismai savo naujausioje praktikoje yra išaiškinę, jog tiesioginio atstovavimo muitinėje atvejais importuotojo su atstovu muitinėje sudarytos sutarties buvimas neatleidžia paties importuotojo nuo administracinės atsakomybės taikymo už prekių gabenimo ar muitinės formalumų tvarkos pažeidimus. 

Pastebėtina, jog kol kas Lietuvoje teismų praktikoje nėra gausu išaiškinimų ar precedentų, kurie detaliau atskleistų kitus sutartinių santykių muitinės formalumų srityje aspektus, tokios bylos kol kas yra gana retos ir apsiriboja specifinėmis situacijomis (pavyzdžiui, atsakomybė dėl prekių dingimo muitinės formalumų vykdymo metu).

Apibendrinant, asmenims, įmonėms vykdantiems tarptautinės prekybos verslą bei dirbantiems muitinės formalumų srityje būtina atkreipti dėmesį, jog teisinės atsakomybės sistema, susijusi su šia veiklos sritimi, yra sudėtinga bei daugialypė. Dėl šios priežasties vien tik ta aplinkybė, jog pati muitinė nenustato vykdytų muitinės fornalumų pažeidimų dar nereiškia, jog klausimų dėl galimos su jų tvarka susijusios teisinės atsakomybės nekils kitiems asmenims. Taigi itin svarbu šias atsakomybės rizikas valdyti ir vertinti kompleksiškai, pasitelkiant tam ir teisines priemones darbo teisės bei sutarčių teisės srityje bei domintis šios srities teisine praktika bei aktualijomis. 

„Tarptautinės sankcijos ir muitinės veikla: praktiniai iššūkiai“ Rolandas Jurgaitis, vyresnysis patarėjas, Muitinės procedūrų skyrius, Muitinės departamentas

2022 m. įeis į muitinės istoriją kaip iššūkių ir naujų sprendimų taikymo laikotarpis. Prasidėjus karui Ukrainoje ir ES įvedus sankcijas Rusijos Federacijai bei Baltarusijos Respublikai, muitinė, kaip pagrindinė institucija atsakinga už prekių eksporto, importo ar tranzito kontrolę, turėjo perorientuoti veiklą į draudimų ir apribojimų taikymą.

Taip pat, LR priėmus naują sankcijų įstatymą ir LRV nutarimą, muitinė įgavo naujas kompetencijas ir galimybes sugriežtinti sankcionuojamų prekių kontrolę. Nors praktikoje muitinė susiduria su importo ir eksporto atvejais, kuriuose vienareikšmiškai muitinė priimti sprendimų negali, nes jai nepriskirta kompetentingos institucijos funkcija.

Ypatingai sudėtingi klausimai, kai sankcijų reglamentuose taikomos išimtys, sutarčių terminų vykdymas ar jose esamų ar neesamų prievolių įpareigojimų įgyvendinimas. Pristatyme pateikta informacija apie sankcijų paketuose taikomas išimtis ir atsakingas kompetentingas institucijas, kurioms teisės aktais nustatytas išimčių taikymas.

„Tarptautinės sankcijos: teisinis reguliavimas ir rizikos valdymas. Svarbiausios pamokos verslui“, Rūta Sakalauskaitė, sertifikuota sankcijų ekspertė, advokatų kontora ECOVIS ProventusLaw

JAV sankcijų poveikis verslui

Nors JAV sankcijos dažniausiai nėra teisiškai privalomos ne JAV asmenims, tačiau jų pažeidimas gali turėti skaudžių pasekmių. Išskirtini keturi galimo JAV sankcijų poveikio scenarijai verslui - nuo paties katastrofiškiausio iki laimingiausio:

1. Izoliacija nuo tarptautinio prekybos tinklo. Įmonė už nuolatinius, reikšmingus sandorius su JAV sankcionuotais subjektais gali būti patraukiama į JAV sankcijų sąrašą.

2. Stringantys atsiskaitymai ir tiekimo grandinės – į JAV sankcijų sąrašą patraukiama ne įmonė, o jos partneris.

3. Už JAV sankcijų apėjimą pritaikoma finansinė nuobauda. 

4. Ketvirtasis - nieko. Sankcijos – politinis įrankis, todėl dėl nuobaudų už pažeidimus sprendžia atitinkamos JAV institucijos, kurios ne visada renkasi nubausti pažeidėją.

ES sankcijų apėjimas – draudžiama veikla

Visiems ES asmenims draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma ES reglamentuose nustatytų draudimų. 

Sankcijų atitikties programa

Verslo subjektams rekomenduojama įsidiegti jų veiklos mastą ir pobūdį atitinkančią sankcijų atitikties programą, kurią sudarytų kontrolės priemonių visuma, įtvirtinta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymuose (AML/CTF), kaip antai, visos veiklos rizikos vertinimas, klientų, ir partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybės nustatymas, patikra sankcijų sąrašuose, dalykinių santykių stebėsena ir pranešimų apie galimai įtartiną veiklą teikimas kompetentingoms institucijoms.

„Darbas su dideliais duomenimis: analitiniai įrankiai“, Marcin Majewski, netiesioginių mokesčių komandos vadovas, PwC Lenkija

Marcin pristatė inovatyvų požiūrį į muitinės duomenų analizę ir auditą. Pasaulis keičiasi labai greitai, matome naują sudėtingos makroekonominės aplinkos dinamiką. Atsiranda naujų iššūkių, pavyzdžiui, augančios medžiagų ir komponentų kainos bei naujos privalomos atitikties sritys (sankcijos Rusijai ir Baltarusijai) ir kt. Tokiomis sąlygomis tradicinio muitinės formalumų audito nebepakanka.

Pristatytas didelių duomenų analizės įrankis gali padėti įveikti šiuos iššūkius. Juo naudojantis galima apdoroti didelius duomenis, gautus iš įmonės vidaus sistemos ir muitinės tarpininkų bei muitinės ir mokesčių institucijų. Duomenų analizės dėka nustatomos sritys, dėl kurių gali kilti muitinės nuostatų nesilaikymo arba negaunamo pelno rizika, pavyzdžiui, neteisingai nustatytas prekės tarifinis kodas, trūkstama lengvatinė kilmė, rizika pagal sandorių kainodaros politiką ir kt. 

Naudojantis įrankiu buvo parengta penkiolika ataskaitų skirtingoms įmonėms. Analizės dėka jau sutaupyta keturiolika milijonų eurų, o iš viso nustatyta, kad galima sutaupyti dvidešimt šešis milijonus eurų. Šie skaičiai rodo reikšmingą muitinės vaidmenį tarptautinėje prekyboje ir būtinybę šiai sričiai skirti didelį ūkio subjektų dėmesį. Tačiau kartais viena sunkiausių užduočių tampa įtikinti prekybininką muitinės srities svarba.